Monthly Archives: April 2017

Apie Lietuvoje privalomą draudimą

Apie Lietuvoje privalomą draudimą

Privalomas automobilio draudimas buvo patvirtintas dar 2001 metais Lietuvos Respublikos Seime. Nuo to laiko jis yra privalomas visiems be išimties transporto priemonių valdytojams.

Pradėkime nuo pradžių, prisiminkime istoriją ir tą laikotarpį, kai automobiliai arba tiksliau transporto priemonės dar nebuvo draudžiamos. Galima pajuokauti, kad visi vairavo taip kaip norėjo, bet sunku prisiminti ar buvo tokie dideli nuostoliai avarijų metų ir išviso, ar buvo tiek auto įvykių kiek jų įvyksta dabar. Bet gausėjant keliuose transporto priemonių, auto įvykių pradėjo daugėti. Piktnaudžiaujantys alkoholiu pradėjo mušti rekordus, įpūsdavo vis daugiau promilių į policininkų alkotesterius, bet liūdniausia yra tai, kad tokie eismo dalyviai pradėjo kelti grėsmę visuomenei, eismo dalyviams ir patys sau. Auto įvykių metu, alkoholiu apsvaigę pridarydavo labai didelės žalos kitiems ir kas svarbiausia, tuo metu buvo baudžiami tik už vairavimą neblaiviems. o patyrę žalą asmenįs, tik teismo keliu galėdavo bandyti laimę išsiieškoti žalą iš auto įvykio kaltininko. Dažnas toks bandymas būdavo bevaisis, kadangi alkoholį vartojantys dažniausiai neturėdavo asmeninio turto, todėl ir teisminės priemonės prieš tokiu neduodavo norimų rezultatų.

privalomas automobilio draudimas

Pastebint vis daugiau žalų patiriančių žmonių bejėgiškumą atgaunant patirtas žalas, vadovaujantis užsienio šalių draudimine praktika buvo nuspręsta dėl privalomo draudimo būtinybės. 2001 metais buvo priimtas TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO Į S T A T Y M A S Nr. IX-378 žemiau galite susipažinti su jame teikiamomis pagrindinėmis sąvokomis:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Draudikas – draudimo įmonė, kuri turi Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos išduotą leidimą vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra Biuro narė, sudariusi su draudėju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis).

2. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudiku draudimo sutartį ir privalantis mokėti draudimo įmoką.

3. Tretysis asmuo – autoavarijos metu nukentėjęs asmuo, kuriam autoavarijos metu buvo padaryta žalos ir kuris šio įstatymo nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką.

4. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią draudikas ar Biuras privalo išmokėti tretiesiems asmenims tam, kad būtų atlyginta autoavarijos metu padaryta žala.

5. Paprastoji transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su Lietuvos Respublikoje registruotų ir šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkais ar valdytojais.

6. Pasienio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkais ar valdytojais, kurių transporto priemonės yra registruotos užsienyje ar laikinai registruotos Lietuvos Respublikoje arba turi laikinus tranzitinius numerius bei laikinus numerius, išduodamus ūkio subjektams, kurie verčiasi transporto priemonių mažmeninės prekybos veikla.

7. Tarptautinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su transporto priemonės savininkais ar valdytojais, dalyvaujančiais kelių eisme mažiausiai vienoje valstybėje, kurioje galioja transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomasis draudimas ir kuri priklauso tarptautinei transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemai.

8. Grupinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat su kitais Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme nurodytais žemės ūkio subjektais.

9. Žalia korta – tarptautinis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), patvirtinantis tarptautinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

10. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise.

11. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, valdantis transporto priemonę panaudos, nuomos sutarčių arba kitu teisėtu pagrindu.

12. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Į šią sąvoką taip pat įeina gatvės, aikštės, viadukai, tiltai ir kiti kelio statiniai.

13. Transporto priemonė – bet kuri savaeigė kelių transporto priemonė ir kroviniams gabenti skirtos priekabos bei puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones ir transporto priemones, turinčias mažesnį kaip 50 cm–(3) variklio cilindrų darbinį tūrį.

14. Autoavarija – kelyje įvykęs eismo įvykis, kurio metu ar dėl jo, dalyvaujant bent vienai keliu važiuojančiai (judančiai) transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti žmonės ir (ar) buvo sugadinti ar sunaikinti trečiųjų asmenų transporto priemonės (priemonė), krovinys, kelias, kelio statiniai, kitas turtas. Su autoavarija susijusiu laikomas kiekvienas eismo dalyvis, kuris dalyvavo autoavarijoje arba kurio elgesys turėjo avarijai įtakos.

15. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro iždas (toliau – Biuro iždas) – lėšos, kurių valdytojas yra Biuras ir kurių paskirtis – užtikrinti draudimo išmokų mokėjimą tretiesiems asmenims tais atvejais, kai pareigą mokėti turi šis Biuras.

16. Turto vertintojas – fizinis asmuo, kuris turi Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir verčiasi turto vertinimo veikla, ir (ar) įmonė, įregistruota Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir turinti Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla.

17. Šeimos nariai – draudėjo ir asmens, kurio civilinė atsakomybė apdrausta pagal draudimo sutartį (toliau – apdraustasis), sutuoktiniai arba kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, draudėjo ar apdraustojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), senoliai, broliai, seserys, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai (sugyventiniai), vaikaičiai, jei jie turi bendrą ūkį su draudėju ar apdraustuoju.

18. Autoavarijos metu padaryta žala asmeniui – žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka.

19. Autoavarijos metu padaryta žala turtui – trečiojo asmens turtui autoavarijos metu padaryta žala ar žala turtui, atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka.”

Šio įstatymo dėka, buvo pradėti reguliuoti eismo dalyvių santykiai, kai jie patirdavo žalą auto įvykio metu. Tuo metu buvo pradėtos rinkti privalomosios draudimo įmokos, kurių dėka ir buvo atlyginamos žalos tų vairuotojų, kurie patirdavo žalą ir nebūdavo kaltininkais. Ši patogi ir naudinga draudimo paslauga atnešė transporto priemonių savininkams bei daugeliui eismo dalyvių ramybę ir tuo pačiu saugumą dėl galimos patirti žalos auto įvykio metu.

2007 metų gegužės 17 d. buvusio Prezidento Valdo Adamkaus buvo pasirašytas ir patvirtintas TPVCAPD draudimo įstatymo pataisos įstatymas Nr. X-1137. Su juo galima susipažinti žemiau ir palyginti jį su 2001 metais priimtu.

“2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Biurų taryba – žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekantis organas, vienijantis visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinius draudikų biurus.

2. Draudimo išmoka (toliau – išmoka)draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.

3. Draudžiamasis eismo įvykis (toliau – draudžiamasis įvykis)eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka.

4. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (toliau – eismo įvykio dalyvis) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.

5. Eismo įvykio žala (toliau – žala)per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

6. Eismo įvykių žalos atlyginimo institucija (toliau – žalos atlyginimo institucija)Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta institucija, pagal tos valstybės, kurioje ši institucija veikia, teisės aktus atsakinga už žalos atlyginimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra nuolatinė nukentėjusio trečiojo asmens gyvenamoji vieta, arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortelės sistemos narys.

7. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.

8. Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta:

1) teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą (toliau – valstybinis numerio ženklas) turi transporto priemonė;

2) teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio ženklas ar valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga;

3) teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena transporto priemonės valdytojas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei nereikalingas nei valstybinis numerio ženklas, nei draudimo numerio ženklas, nei valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas;

4) teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis.

9. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – įprastinė draudimo sutartis)transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10. Kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

11. Motyvuotas atsakymas į pretenziją – draudiko, draudiko atstovo pretenzijoms nagrinėti ar Biuro per šiame įstatyme nustatytus terminus nukentėjusiam trečiajam asmeniui pateiktas pasiūlymas dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstas atsakymas ir įrodymai, atleidžiantys nuo išmokos mokėjimo ar suteikiantys teisę sumažinti išmoką.

12. Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

13. Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai)Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės.

14. Neturtinė eismo įvykio žala (toliau – neturtinė žala)asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

15. Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

16. Pasienio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – pasienio draudimo sutartis)transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos dėl šios transporto priemonės sudarytos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

17. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas (toliau – draudikas)asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys.

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas (toliau – draudėjas)pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku.

20. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė (toliau – apdrausta transporto priemonė)transporto priemonė, kuriai galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ar kita šio įstatymo reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis.

21. Užsienio valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.

22. Žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui (toliau – žala asmeniui)žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo. Žalos asmeniui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

23. Žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui (toliau – žala turtui)nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala. Žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

24. Žalioji kortelė – žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas.

25. Žaliosios kortelės sistema – tarptautinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema.

26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Draudimo įstatyme ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamas sąvokas.”.

Jei kiekvienas įstatymas reikalauja tam tikrų pataisų reiškia, kad Lietuvos sistema tobulėja ir vis griežčiau apibrėžia ir reguliuoja eismo dalyvių santykius bei ginčus. Patogus privalomas automobilio draudimas padengia patirtą žalą auto įvykio metu, bet ne įvykio kaltininkams.

Taip pat skaitykite:

Švarus kiemas ir perkami automobiliai

Švarus kiemas ir perkami automobiliai

Nesvarbu kur gyvenate, nesvarbu kur dirbate, jei Jūsų kiemas švarus, smagu ne tik grįžti į namus, bet ir mėgautis gražia aplinka. Bet ne visų namų kiemai yra švarūs ir tai ypač aktuali tema daugiabučių namų gyventojams.

Taip, visuose namų kiemuose pluša kiemsargiai bei iš darbo biržos už pašalpas atsiųsi darbininkai. Bet net ir jie negali išvalyti kiemų nuo vienos šiukšlės, kuri dar vadinama automobiliu.

Pradėjus lietuviams vis labiau emigruoti, daugiabučių namų kiemuose paliekama vis daugiau nebenaudojamų automobilių. Nebenaudojami jie ne todėl, kad nebevažiuoja, bet dėl tos priežasties, jog nebėra kam tais automobiliais važiuoti. Ką daryti? Automobiliai lyg ir sveiki, nesuniokoti, bet kieme užima vietą ir aplinkui save kaupia kalnus šiukšlių, nes kiemsargiai negali jų tinkamai išvalyti.

Kita bėda su panašiai paliktais automobiliais kai jie nebenaudojami. Nebenaudojamas automobilis tampa įvairių vandalų objektu. Jei ne bomželiai nulaužia jos anteną ar išsuka žibintus, tai vaikams tokie automobiliai yra didelė “pramoga”. Tik tokios pramogos dažnai kiemus paverčia metalo laužo “savartynu”, o išvežti be savininkų sutikimo galima tik miesto savivaldybei davus raštišką sutikimą.

transporto priemonių supirkimas

Problemos su apleistais ir nebenaudojamais automobiliais išties yra didelės. namo kiemai ar įvažiavimai į kiemą yra užstatomi ir tik ne daugeliui pavyko išspręsti šį klausimą greitai ir sklandžiai. Nes ne visi dar žino, kad yra patogus automobilių supirkimas bet kuriame Lietuvos mieste. Kokia tai paslauga?

Jei pasidomėtumėte, internetinėje erdvėje galima rasti begales paskelbimų, kad superkame automobilius. Tokia paslauga atsirado ne veltui. Tai naujausia verslo rūšis, kuri padeda uždirbti ne tik automobilį perkančiam, bet ir jį parduodančiam. Šia paslauga gali pasinaudoti kiekvienas, kuris turi transporto priemonę ir nori ją pelningai bei naudingai parduoti. Tereikia pasiskambinti automobilių supirkėjams ir susitarti dėl parduodamo automobilio kainos. Be to, auto supirkėjai perka ir nebenaudojamus automobilius. Aukščiau minėjome, kad nebenaudojami automobilių kėbulai verčia kraipyti galvas net ir patiems kantriausiems kaimynams. Jei tik jie žinotų apie tokias automobilio supirkimo paslaugas, greičiausiai, kad iškart pasidomėtų galimybe parduoti ir jau senei rūdijantį kieme trantą pasiūlytų supirkėjams.

Transporto priemonių supirkėjai ne tik atvyksta pas Jus į kiemą ar namus, bet dar ir sutvarko dokumentus. Todėl Jums nereikia gaišti laiko rūpinantis, kad automobilis būtų išregistruotas ir perrašytas kitam savininkui. Tokie patogumai yra naudingi tik pardavėjams.

Taigi, jei nusprendėte išsivalyti kiemą ar parduoti seną griuveną automobilį, pasinaudokite proga pelningai parduoti jau senei nebevažiuojančią transporto priemonę. Švaru kieme ir naudinga piniginei.