Category Archives: Paslaugos

Apie Lietuvoje privalomą draudimą

Apie Lietuvoje privalomą draudimą

Privalomas automobilio draudimas buvo patvirtintas dar 2001 metais Lietuvos Respublikos Seime. Nuo to laiko jis yra privalomas visiems be išimties transporto priemonių valdytojams.

Pradėkime nuo pradžių, prisiminkime istoriją ir tą laikotarpį, kai automobiliai arba tiksliau transporto priemonės dar nebuvo draudžiamos. Galima pajuokauti, kad visi vairavo taip kaip norėjo, bet sunku prisiminti ar buvo tokie dideli nuostoliai avarijų metų ir išviso, ar buvo tiek auto įvykių kiek jų įvyksta dabar. Bet gausėjant keliuose transporto priemonių, auto įvykių pradėjo daugėti. Piktnaudžiaujantys alkoholiu pradėjo mušti rekordus, įpūsdavo vis daugiau promilių į policininkų alkotesterius, bet liūdniausia yra tai, kad tokie eismo dalyviai pradėjo kelti grėsmę visuomenei, eismo dalyviams ir patys sau. Auto įvykių metu, alkoholiu apsvaigę pridarydavo labai didelės žalos kitiems ir kas svarbiausia, tuo metu buvo baudžiami tik už vairavimą neblaiviems. o patyrę žalą asmenįs, tik teismo keliu galėdavo bandyti laimę išsiieškoti žalą iš auto įvykio kaltininko. Dažnas toks bandymas būdavo bevaisis, kadangi alkoholį vartojantys dažniausiai neturėdavo asmeninio turto, todėl ir teisminės priemonės prieš tokiu neduodavo norimų rezultatų.

privalomas automobilio draudimas

Pastebint vis daugiau žalų patiriančių žmonių bejėgiškumą atgaunant patirtas žalas, vadovaujantis užsienio šalių draudimine praktika buvo nuspręsta dėl privalomo draudimo būtinybės. 2001 metais buvo priimtas TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO Į S T A T Y M A S Nr. IX-378 žemiau galite susipažinti su jame teikiamomis pagrindinėmis sąvokomis:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Draudikas – draudimo įmonė, kuri turi Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos išduotą leidimą vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra Biuro narė, sudariusi su draudėju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis).

2. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudiku draudimo sutartį ir privalantis mokėti draudimo įmoką.

3. Tretysis asmuo – autoavarijos metu nukentėjęs asmuo, kuriam autoavarijos metu buvo padaryta žalos ir kuris šio įstatymo nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką.

4. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią draudikas ar Biuras privalo išmokėti tretiesiems asmenims tam, kad būtų atlyginta autoavarijos metu padaryta žala.

5. Paprastoji transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su Lietuvos Respublikoje registruotų ir šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkais ar valdytojais.

6. Pasienio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkais ar valdytojais, kurių transporto priemonės yra registruotos užsienyje ar laikinai registruotos Lietuvos Respublikoje arba turi laikinus tranzitinius numerius bei laikinus numerius, išduodamus ūkio subjektams, kurie verčiasi transporto priemonių mažmeninės prekybos veikla.

7. Tarptautinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su transporto priemonės savininkais ar valdytojais, dalyvaujančiais kelių eisme mažiausiai vienoje valstybėje, kurioje galioja transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomasis draudimas ir kuri priklauso tarptautinei transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemai.

8. Grupinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – draudimo sutartis, sudaroma su Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat su kitais Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme nurodytais žemės ūkio subjektais.

9. Žalia korta – tarptautinis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), patvirtinantis tarptautinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

10. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise.

11. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, valdantis transporto priemonę panaudos, nuomos sutarčių arba kitu teisėtu pagrindu.

12. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Į šią sąvoką taip pat įeina gatvės, aikštės, viadukai, tiltai ir kiti kelio statiniai.

13. Transporto priemonė – bet kuri savaeigė kelių transporto priemonė ir kroviniams gabenti skirtos priekabos bei puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones ir transporto priemones, turinčias mažesnį kaip 50 cm–(3) variklio cilindrų darbinį tūrį.

14. Autoavarija – kelyje įvykęs eismo įvykis, kurio metu ar dėl jo, dalyvaujant bent vienai keliu važiuojančiai (judančiai) transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti žmonės ir (ar) buvo sugadinti ar sunaikinti trečiųjų asmenų transporto priemonės (priemonė), krovinys, kelias, kelio statiniai, kitas turtas. Su autoavarija susijusiu laikomas kiekvienas eismo dalyvis, kuris dalyvavo autoavarijoje arba kurio elgesys turėjo avarijai įtakos.

15. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro iždas (toliau – Biuro iždas) – lėšos, kurių valdytojas yra Biuras ir kurių paskirtis – užtikrinti draudimo išmokų mokėjimą tretiesiems asmenims tais atvejais, kai pareigą mokėti turi šis Biuras.

16. Turto vertintojas – fizinis asmuo, kuris turi Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir verčiasi turto vertinimo veikla, ir (ar) įmonė, įregistruota Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir turinti Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla.

17. Šeimos nariai – draudėjo ir asmens, kurio civilinė atsakomybė apdrausta pagal draudimo sutartį (toliau – apdraustasis), sutuoktiniai arba kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, draudėjo ar apdraustojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), senoliai, broliai, seserys, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai (sugyventiniai), vaikaičiai, jei jie turi bendrą ūkį su draudėju ar apdraustuoju.

18. Autoavarijos metu padaryta žala asmeniui – žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka.

19. Autoavarijos metu padaryta žala turtui – trečiojo asmens turtui autoavarijos metu padaryta žala ar žala turtui, atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka.”

Šio įstatymo dėka, buvo pradėti reguliuoti eismo dalyvių santykiai, kai jie patirdavo žalą auto įvykio metu. Tuo metu buvo pradėtos rinkti privalomosios draudimo įmokos, kurių dėka ir buvo atlyginamos žalos tų vairuotojų, kurie patirdavo žalą ir nebūdavo kaltininkais. Ši patogi ir naudinga draudimo paslauga atnešė transporto priemonių savininkams bei daugeliui eismo dalyvių ramybę ir tuo pačiu saugumą dėl galimos patirti žalos auto įvykio metu.

2007 metų gegužės 17 d. buvusio Prezidento Valdo Adamkaus buvo pasirašytas ir patvirtintas TPVCAPD draudimo įstatymo pataisos įstatymas Nr. X-1137. Su juo galima susipažinti žemiau ir palyginti jį su 2001 metais priimtu.

“2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Biurų taryba – žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekantis organas, vienijantis visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinius draudikų biurus.

2. Draudimo išmoka (toliau – išmoka)draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.

3. Draudžiamasis eismo įvykis (toliau – draudžiamasis įvykis)eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka.

4. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (toliau – eismo įvykio dalyvis) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.

5. Eismo įvykio žala (toliau – žala)per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

6. Eismo įvykių žalos atlyginimo institucija (toliau – žalos atlyginimo institucija)Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta institucija, pagal tos valstybės, kurioje ši institucija veikia, teisės aktus atsakinga už žalos atlyginimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra nuolatinė nukentėjusio trečiojo asmens gyvenamoji vieta, arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortelės sistemos narys.

7. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.

8. Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta:

1) teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą (toliau – valstybinis numerio ženklas) turi transporto priemonė;

2) teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio ženklas ar valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga;

3) teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena transporto priemonės valdytojas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei nereikalingas nei valstybinis numerio ženklas, nei draudimo numerio ženklas, nei valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas;

4) teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis.

9. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – įprastinė draudimo sutartis)transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10. Kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

11. Motyvuotas atsakymas į pretenziją – draudiko, draudiko atstovo pretenzijoms nagrinėti ar Biuro per šiame įstatyme nustatytus terminus nukentėjusiam trečiajam asmeniui pateiktas pasiūlymas dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstas atsakymas ir įrodymai, atleidžiantys nuo išmokos mokėjimo ar suteikiantys teisę sumažinti išmoką.

12. Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

13. Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai)Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės.

14. Neturtinė eismo įvykio žala (toliau – neturtinė žala)asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

15. Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

16. Pasienio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – pasienio draudimo sutartis)transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos dėl šios transporto priemonės sudarytos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

17. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas (toliau – draudikas)asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys.

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas (toliau – draudėjas)pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku.

20. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė (toliau – apdrausta transporto priemonė)transporto priemonė, kuriai galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ar kita šio įstatymo reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis.

21. Užsienio valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.

22. Žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui (toliau – žala asmeniui)žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo. Žalos asmeniui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

23. Žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui (toliau – žala turtui)nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala. Žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

24. Žalioji kortelė – žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas.

25. Žaliosios kortelės sistema – tarptautinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema.

26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Draudimo įstatyme ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamas sąvokas.”.

Jei kiekvienas įstatymas reikalauja tam tikrų pataisų reiškia, kad Lietuvos sistema tobulėja ir vis griežčiau apibrėžia ir reguliuoja eismo dalyvių santykius bei ginčus. Patogus privalomas automobilio draudimas padengia patirtą žalą auto įvykio metu, bet ne įvykio kaltininkams.

Taip pat skaitykite:

Švarus kiemas ir perkami automobiliai

Švarus kiemas ir perkami automobiliai

Nesvarbu kur gyvenate, nesvarbu kur dirbate, jei Jūsų kiemas švarus, smagu ne tik grįžti į namus, bet ir mėgautis gražia aplinka. Bet ne visų namų kiemai yra švarūs ir tai ypač aktuali tema daugiabučių namų gyventojams.

Taip, visuose namų kiemuose pluša kiemsargiai bei iš darbo biržos už pašalpas atsiųsi darbininkai. Bet net ir jie negali išvalyti kiemų nuo vienos šiukšlės, kuri dar vadinama automobiliu.

Pradėjus lietuviams vis labiau emigruoti, daugiabučių namų kiemuose paliekama vis daugiau nebenaudojamų automobilių. Nebenaudojami jie ne todėl, kad nebevažiuoja, bet dėl tos priežasties, jog nebėra kam tais automobiliais važiuoti. Ką daryti? Automobiliai lyg ir sveiki, nesuniokoti, bet kieme užima vietą ir aplinkui save kaupia kalnus šiukšlių, nes kiemsargiai negali jų tinkamai išvalyti.

Kita bėda su panašiai paliktais automobiliais kai jie nebenaudojami. Nebenaudojamas automobilis tampa įvairių vandalų objektu. Jei ne bomželiai nulaužia jos anteną ar išsuka žibintus, tai vaikams tokie automobiliai yra didelė “pramoga”. Tik tokios pramogos dažnai kiemus paverčia metalo laužo “savartynu”, o išvežti be savininkų sutikimo galima tik miesto savivaldybei davus raštišką sutikimą.

transporto priemonių supirkimas

Problemos su apleistais ir nebenaudojamais automobiliais išties yra didelės. namo kiemai ar įvažiavimai į kiemą yra užstatomi ir tik ne daugeliui pavyko išspręsti šį klausimą greitai ir sklandžiai. Nes ne visi dar žino, kad yra patogus automobilių supirkimas bet kuriame Lietuvos mieste. Kokia tai paslauga?

Jei pasidomėtumėte, internetinėje erdvėje galima rasti begales paskelbimų, kad superkame automobilius. Tokia paslauga atsirado ne veltui. Tai naujausia verslo rūšis, kuri padeda uždirbti ne tik automobilį perkančiam, bet ir jį parduodančiam. Šia paslauga gali pasinaudoti kiekvienas, kuris turi transporto priemonę ir nori ją pelningai bei naudingai parduoti. Tereikia pasiskambinti automobilių supirkėjams ir susitarti dėl parduodamo automobilio kainos. Be to, auto supirkėjai perka ir nebenaudojamus automobilius. Aukščiau minėjome, kad nebenaudojami automobilių kėbulai verčia kraipyti galvas net ir patiems kantriausiems kaimynams. Jei tik jie žinotų apie tokias automobilio supirkimo paslaugas, greičiausiai, kad iškart pasidomėtų galimybe parduoti ir jau senei rūdijantį kieme trantą pasiūlytų supirkėjams.

Transporto priemonių supirkėjai ne tik atvyksta pas Jus į kiemą ar namus, bet dar ir sutvarko dokumentus. Todėl Jums nereikia gaišti laiko rūpinantis, kad automobilis būtų išregistruotas ir perrašytas kitam savininkui. Tokie patogumai yra naudingi tik pardavėjams.

Taigi, jei nusprendėte išsivalyti kiemą ar parduoti seną griuveną automobilį, pasinaudokite proga pelningai parduoti jau senei nebevažiuojančią transporto priemonę. Švaru kieme ir naudinga piniginei.

Kompiuterinės technikos pats neremontuočiau

Kompiuterinės technikos pats neremontuočiau

Pradėkime nuo to, kad mus supa įvairi technika, pradedant mikrobanginėmis krosnelėmis ir baigiant itin sudėtingais kompiuteriais, telefonais ar kitais aukštųjų technologijų pagalbininkais.

Pasirinkome du, plačiai visuomenėje paplitusiais ir gan sklandžiai mums tarnaujančiais kompiuteriniais įrenginiais, tai išmanieji telefonai ir kompiuteriai. Suprantama, kad dėl išmaniųjų telefonų priskyrimo kompiuterinei grupei būtų galima pasiginčyti, bet sutikite, kad telefonai jau atlieka beveik visas tokias pat funkcijas kaip ir kompiuteriai.

telefonų remontas klaipėdoje

Atidėkime ginčus į šoną, pasikalbėkime apie šių pagalbininkų gedimus ir jų priežastis. Tikėtina, kad sugedus telefonui, dažnam kyla aibė klausimai, kodėl jis sugedo, kodėl būtent man ir kodėl dabar…? atsakymus galima atrasti labai greitai, tik verta nusiraminti, nestresuoti ir pasvarstyti galimas gedimo priežastis. Žinoma, skilęs telefono stiklas ar sudužęs stiklius ir dūžio atsiradimo priežastis galėtų įvardinti visi, tai ir išmetimas telefono iš rankų, atsisėdimas ant, kai telefonas pamirštas galinėje kelnių kišenėje ir t.t. Kitas priežastis taip pat nėra sudėtinga įsivaizduoti, tai jų netinkamas naudojimas, pavyzdžiui, kraunant telefoną sukinėjamas jo laidas pokalbio metu, kas veda prie telefono lizdo gedimo. Kita priežastis, kas telefonas yra gavęs labai daug drėgmės ar net vandens, tai nutinka, kai lietingą dieną kalbama telefonu nepagalvojant apie jo būklę ir galimą gedimą.

Taigi, telefono gedimų galima vardinti ir vardinti, bet norėtume paminėti ir jų remonto paslaugas, kurios nėra būtinos kol “nemiršta” telefonas arba nebeįmanoma juo naudotis. Tokiais atvejais taip pat neverta kelti panikos, telefonų remontas nėra slapta paslauga, galima rasti šiek tiek įdėjus pastangų. Tereikia pasiskambinti telefonų meistrams, pristatyti telefoną gedimų patikrinimui ir laukti jų diagnozės bei paslaugos kainos.

kompiuterių remontas sugedo.lt

Pereikime prie kito mūsų pagalbininko ar darbo įrankio – kompiuterio. Nors, iš šalies kompiuteriai atrodo gan patvarios konstrukcijos, jų ekranai taip pat gali skilti ar net sulūžti. Žinoma, tokia bėda dažniau atsiranda nešiojamiems kompiuteriams ar planšetėms. Nešiojamų kompiuterių tarpe tarp ekrano ir pačio kompiuterio pagrindo, gabenimo metu gali patekti rašiklis, pieštukas ar kitas smulkus daiktas, kuris, netyčia paspaudus kompiuterio rankinę gali pažeisti ekraną, įskelti, ar net jį sulaužyti. Todėl talpinant kompiuterį į rankinį verta atkreipti dėmesį ar kompiuteris patalpintas saugiai. Kita bėda, kuri būna dažna ir pastebima remontuojant kompiuterius, tai apipilti skysčiais kompiuteriai. Darbinėje aplinkoje, darbuotojai dažnai mėgsta gerti kavą  ar mineralinį vandenį bei paprastą vandenį, todėl nuo nelaimingo apipylimo vos vienas rankos mostelėjimas. Sugedus kompiuteriui norisi kuo greičiau jį sutaisyti, todėl visada ieškomi meistrai galintys tai padaryti. Patyrę kompiuterių meistrai gali ne tik išvalyti kompiuterį po apipylimo, jie šalina ir sudėtingus gedimus, kurie gali būti susiję su programinės įrangos sutrikimais, įvairių techninių detalių gedimo, po ko kompiuterio darbas sutrinka. Kompiuterių remontas yra pagrindinė paslauga, kurią verta rinktis. Žinoma, smulkius gedimus galima pašalinti patiems, bet tada Jūs jau tampate kompiuterių meistrais 🙂

Taigi, jei nesate telefonų ar kompiuterių bei kitos kompiuterinės įrangos meistras, patikėkite gedimų šalinimą savo darbą išmanantiems ir technika pradės veikti kur kas greičiau.

Vilniečiai laukia kol skalbimo mašina suges savaime

Vilniečiai laukia kol skalbimo mašina suges savaime

Šiuolaikinis gyvenimas ir jo tempas verčia mus nepastebėti kai kurių dalykų aplinkoje. Kad ir skalbimo mašinos, naudodami jas nepastebime jų gedimo pažymių, laukdami kol jos suges savaime. O tada, prasideda.

skalbimo mašinų remontas vilniuje

Skalbimo mašinų meistrai dirba visame Vilniuje. Suprantama, sunkiau darbuotis toms organizacijoms, kurios turi vos vieną ar kelis meistrus. Turint tiek meistrų yra sunku planuoti dienotvarkę. Įsivaizduokite, kad meistras darbuojasi ir turi užsakymų Paneriuose, todėl suprantama, kad tą pačią dieną jis ir planuosis darbus tame rajone ar netoliese ir jei skambinsite iš kokio nors Antakalnio, tikėtina, kad meistras tą pačią dieną nespės pas Jus užsukti, kad ir kaip šito norėtumėte.

skalbimo mašinų remontas vilniuje-detalių užsakymas

Skalbimo mašinų remontas Vilniuje – planuojamas kiekvienas meistrų išvykimas ir maršrutas, todėl pranašesnės yra tos remonto organizacijos, kurios turi didesnį darbuotojų bei meistrų skaičių įmonėje. Pavyzdžiui, turint 5 ar net 7-8 meistrus, galima atlikti visus skalbyklių remontų darbus Vilniuje suplanuojant atvykimą pas klientus tą pačią ar dar kitą dieną. Tikėtina, kad ir atvykimo kainos į namus dydis turėtų būti mažesnis, apie 35 eurus. Taigi, galima rinktis, pigiau ir greičiau, ar laukti ilgiau ir mokėti tą pačią kainą meistrui.

Paiškojus po internetines platybes meistrų Vilniuje

Šį kartą suradome Naujamiestyje įsikūrusią skalbimo mašinų remonto įmonę, kuri, praktiškai, aptarnauja visos sostinės gyventojus ir vyksta net į pagalbą Vilniaus rajono gyventojams. Taip jau yra, sakė pakalbintas meistras, kad technikai neįsakysi, ji sugenda kada nori pati, ne jų šeimininkai – juokėsi pašnekovas. Būna atvejų ir dažnai, kad važiuojame toliau už Vilniaus. Kai žmonėms nutinka bėda, sugenda skalbimo mašina, nėra kur trauktis, švarą palaikyti reikia, o skalbyklė neveikia, tad tenka paskubėti ir mums. Žinoma, tokios išvykos klientams kainuoja daugiau pinigų už atvykimą, bet suprantama, kad po skambučio nevykstame iškart. Stengiamės įvertinti atstumus, smulkiau išsiklausinėjame apie skalbimo mašinos galimą gedimą, gal padėti pavyks ir telefonu net nevažiavus – šypsojosi skalbyklių meistras.

skalbimo mašinų remontas vilniuje - geriausi 2016

Būna atvejų, kai, kai klientas telefonu sugeba smulkiai nupasakoti gedimo pažymius, kaip skalbimo mašina veikia, kaip dirba ir kodėl klientui atrodo, kad ji nebeveikia. Suprantama, kai skalbyklė nebe įsijungia, savai aišku, kad gedimas yra rimtesnis, bet, jei skalbimo mašina dirba, tik neatlieka tam tikrų skalbimo rėžimo funkcijų, tokius gedimus galima bandyti šalinti ir telefonu. Taip, padedame ir telefonu, gyrėsi meistras, nors už tai negauname jokio atlygio. Bet visada smagu padėti žmonėms ir telefone išgirsti linksmesnį jų balsą, kai po patarimų ir tam tikrų jų veiksmų, skalbimo mašina pradeda veikti kaip veikusi – maloniai šypsojosi mūsų pašnekovas. Pas mus taip pat galima užsisakyti ir dalių skalbimo mašinoms, tad teikiame visokeriopą pagalbą, nuo meistro iškvietimo iki naujų dalių pristatymo bei pakeitimo.

Taigi, skalbimo mašinų remontas Vilniuje yra pasiekiamas kiekvienam, pasiekiamas ir rajono gyventojams, todėl drąsiai galima skambinti ir kviestis pagalbą į namus.