PIRMIEJI SAVAEIGIAI EKIPAŽAI IR PERKRAUSTYMO PASLAUGOS

PIRMIEJI SAVAEIGIAI EKIPAŽAI IR PERKRAUSTYMO PASLAUGOS

Aštuonioliktojo ir devynioliktojo šimtmečių san­dūroje sparčiai vystosi pramonė, visuomeniniai san­tykiai, o kartu ir kūrybinė žmogaus mintis. Tuos laikus dabar galima laikyti genialių atradimų bei iš­radimų epocha, kuri priartino dvidešimtojo amžiaus mokslo ir technikos revoliuciją.

Nebe toks uždaras žmonių ir valstybių gyveni­mo būdas, senieji miestai tampa didmiesčiais, kuria­si nauji… bei atsiranda vis daugiau paslaugų tokių kaip perkraustymas. Savaime iškyla greitesnio, patogesnio su­sisiekimo poreikis, o nepailstanti žmogaus mintis skrieja ateitį gimsta drąsių svajonių sukurti to­kius ekipažus, kurie lengvai riedėtų ne arklių trau­kiami (juk ir arkliai pavargsta!), o varomi kokios nors kitokios jėgos, kurią žmogus sugebėtų pakin­kyti į vežimą. Šiose svajonėse, sumanymuose, atkak­liuose bandymuose juos įgyvendinti tartum pro mig­lą matyti šiuolaikinio automobilio kontūrai, todėl pravartu atidžiau apžiūrėti jo pirmtakus — savaei­gius ekipažus, kuriuos žmogus sukūrė atsisakęs ark­lių traukiamosios jėgos. Ir kuo tik nemėginta ją pa­keisti!

home_insurance_slider1

Dar XVII a. olandų matematikas S. Stevinas pa­bando „žaboti” vėją ir sukuria sausumos „burlaivį”, vėliau talentingi rusų išradėjai L. Šamšurenkovas ir I. Kulibinas sukonstruoja pedalais varomus vežlmė­hus.

Tačiau clidysis lūžis įvyksta išradus garo mašiną, kurią K. Marksas taikliai apibūdino „kaip savo tech­niniu panaudojimu universalų variklį”, be kurios iš­tisą šimtmetį neišsiversdavo pramonės įmonės ir fab­rikai, kuri ištikimiausiai talkino transportui beveik iki 50­ųjų dvidešimtojo amžiaus metų. Dar ir šian­dien retkarčiais galima pamatyti pūškuojantį garlai­vį ar garvežį.

1769 m. prancūzų karo inžinierius N. Kiunjo nu­stebina Paryffil garo automobiliu (garomobiliu), 1807 m. Hudzono upės vandenis išplaukė pirmasis garlaivis R. Fultono „Klermontas”, 1829 m. iš Mančesterio Liverpull pajudėjo Dž. Stefensono gar­vežys „Raketa”. Garo diližanai tampa svarbia kelei­vių pervežimo priemone Anglijoje ir kitose šalyse.

1859 m. išradus švino akumuliatorių, buvo sukur­ti elektra varomi savaeigiai ekipažai (elektromobi­liai), o kiek vėliau, Ž. Lenuarui ir N. Otui pagaminus vidaus degimo variklius, žmonija priėjo „tikro” automobilio (tokio, kokį turime šiandien) bei galime naudoti perkrausymo paslaugoms atsiradimo.
1. Jeigu arklys pavargo, ką vietoj jo kinkyti į vežimą?
2. Kiek arklio jėgų turi garo katilas?
3. Ar toli galima važiuoti nepakinkytu ekipažu?
4. Kodėl buvo pamirštas, o dabar iš naujo atrandamas elektromobilis?
5. Kas privertė liepsną tarnauti automobiliui?